sukrimsti

sukrimsti
sukrim̃sti, sùkremta, sukrim̃to tr. 1. R, K, Rz sukrimsnoti, sukramtyti, sugraužti, suvalgyti: Tuoj sukrim̃stum riešutus Ėr. Negaliu sukrim̃st dantim Ck. Te ir tu saują riešutų sukrimsk J. Vaikiščias visus obuolius išsinešė iš darželio ir visus godžiai kaip meitėlis sukrimto Tat. Žiūriu, morkai suėsti, visi sukrimsti – išėdos [paliktos] Bsg. Tokio didelio griežčio vienas nesukrimsiu Trgn. Nė kaulelio negavau sukrimsti J.Jabl. Šunys ir kaulus sukrim̃to Krkl. Sukrim̃to anas dešrą ir atsigulė miego Lz. Šalta kojoms – sukrimsk žirnius Btg. Atbėgo tuoj tos visos pelės, tuoj grūdus sukrimto Brt. | prk.: Tu įmanytum, tai jį gyvą sukrimstum (pražudytum, sunaikintum) Ds. ^ Nesukrimtęs kiautą, kanduolą neragausi S.Dauk. | refl. tr.: Sako, pasiutęs žmogus pats saũ susikremtąs Ds. Iš gėdos net pirštus ėmė krim̃stis Lp. 2. prk. suardyti, sunaikinti (sveikatą): Tas palaidūnas man visą sveikatą sukrimto Alv. Svetimos bėdos sukrim̃to Ktk. | Mirė vėžio sukrimstas rš. 3. prk. sudaužyti: Žiūrėk, nesukrim̃sk tu puodelio, jau matos, kad ištėkši Pbs. Mūsų vìsa baigia sukrimsti (visus indus išdaužyti) Ds. Jau, padla, sukrimtaĩ tokią gražią torielką Vrn. 4. prk. sujaudinti barimu, priekaištais: Nesuskubau kojos įkelti, tuojau turi mane sukrimsti: šio nėr, to nėr Žem. 5. refl. prk. susibarti, susipykti: Oligarchai vieni su kitais susikrimto EncVII892. Suskrim̃to jie jau senai, bet da ir šiandiej negali vienas kitam akỹs (į akis) pažiūrėt Rk. 6. refl. BM19, Up, An, Vv prk. susirūpinti, susisieloti: Ji pajuto, kad jos sužadėtinis šiandien susikrimtęs, kitoks kaip visada, prislėgtas jai nežinomų ir nesuprantamų minčių J.Dov. Jam buvo juokinga, kad narsusis, niekad nesijaudinęs majoras, atrodo, dėl niekniekio susikrimto rš. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrim̃tęs Žg. Susikrimtaũ labai iš jo nelaimės A.Baran. Močia susikrim̃to dėl vagystės Ds. Ir aš buvau labai susikrim̃tus Užp. Kodėl tu šiandien tep susikrim̃tęs, kiba kas bloga atsitiko? Gž. Kur gali būti gražus: vis susikrimtęs, vis susirūpinęs! Šl. Kad jau susikrim̃tęs žmogus iš to rūpesčio, nė valgyt negali Bsg. Susikrimtęs, kaip rykščių gavęs LTR(Rs). | Po tėvelio mirties ir mamytė smarkiai susikrimto (sunyko nuo širdies skausmo, susibaigė) Ldk. 7. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Kumeliukas per vasarą kumelę sukrim̃to Ėr. Ir gėreliai per vasarą aveles sùkremta Ėr. Tie paršai pagonai tiek sukrim̃to tą kiaulę nabagę, kad led tik bepaeina Sml. \ krimsti; apkrimsti; atkrimsti; įkrimsti; iškrimsti; nukrimsti; pakrimsti; perkrimsti; prakrimsti; prikrimsti; sukrimsti; užkrimsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • sukrimsti — sukrim̃sti vksm. Sukrim̃sti griežtį, mor̃ką, óbuolį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • iškrimsti — iškrim̃sti, ìškremta, iškrim̃to tr. 1. SD412, K, Š išgraužti, iškąsti; išvalgyti, išėsti: Kam tu, varly, šaukštą valgydamas iškrimtaĩ? Ds. Pagatava esti ir akis gyvoliams iškrimsti PP33. Bernai ropeles ravėjo, beravėdami iškrimto, net jų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakrimsti — pakrim̃sti, pàkremta, pakrim̃to 1. tr. K graužiant pažeisti: Apyninis kirmis pakremta apynių šaknis, nu ko jos pradeda pūti S.Dauk. Sodą kiškiai čystai pakrim̃to Lz. | Rūbus jūsų kandys pakrimto WP11. 2. tr. pergraužti, perkąsti: Siūlą pakrim̃sk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrimsti — apkrim̃sti, àpkremta, apkrim̃to tr. K, Š; SD220, Q77 apgraužti, apkramtyti: Kaulą apkrimtaũ J. Dėl ko tai pats papuošimas bliūdo – uodega neciela? Atsakė: tatai šunys bjaurybės apkrimto M.Valanč. Neik tvartan valgydamas, pelės gyvulius apkrim̃s …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkrimsti — atkrim̃sti, àtkremta (atkrem̃ta), atkrim̃to 1. tr. Š nugraužti, nukąsti; atkąsti: Aš velyčiau, kad visos kita kitai atkrimstumėte uodegas M.Valanč. Pavirsk katinėliu, pažiūrėsim, ar neatkrims tau pelės uodegos V.Krėv. | refl. tr.: Atsikrim̃sk… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kremslė — kremslė̃ sf. (4) K, A.Baran, K.Būg, NdŽ, Brž, Pš, Ėr, Erž, Slm; R, Kos47 žr. kremzlė 1: Kremsles gali sukrimsti J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • krimsti — krim̃sti, krem̃ta, krim̃to 1. tr., intr. SD68, SPI302, R, K, Kls, Yl kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama P.Cvir. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukrimsti — nukrim̃sti, nùkremta, nukrim̃to tr. 1. SD379, Q8, N, K nukąsti, nukramtyti, nugraužti: Jis virvelę nukrim̃to J. Pikta koja tave (medelį) sutremps, galvijai nukrims J.Avyž. Nes tai bitėms daug darbo būtų, kol jos visus tus [šiaudinio avilio]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perkrimsti — perkrimsti, perkrim̃sti Slm 1. tr. SD295, R, M perkąsti, pergraužti: Riešutą parkrimsk, parkąsk J. Norėdamas kandūlį suvalgyti, turi kietą kevalą parkrimsti Krkl. Kad tik nutvers arklys kur kokią virvę, ir perkremta Ds. Vilkai pribėgo eglę ir ėmė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prakrimsti — prakrim̃sti, pràkremta, prakrim̃to tr. 1. K prakąsti, pragraužti: Karvė suuodė javą, ir, prakrimtusi maišą, ėdė, kiek tik norėjo V.Krėv. Va, kokia arklio skylė sermėgoj prakrimstà Ds. | refl. tr. K. 2. prk. kurį laiką pražįsti: Apžios vaikas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”